Sraigtinių polių montavimas: ką reikia žinoti?

Kas yra sraigtinių polių montavimas?

Sraigtinių polių montavimas – tai pamatų įrengimo būdas, kai specialūs metaliniai poliai su sraigtine galvute įsukamos į gruntą naudojant hidraulinę ar elektrinę įrangą. Kitaip nei tradiciniai betono pamatai, šis procesas nereikalauja kasimo, betonavimo ar ilgo džiūvimo laiko. Rezultatas – tvirtas, stabilus pamatas, paruoštas darbui per kelias valandas.

Lietuvoje ši technologija sparčiai populiarėja tiek privačioje statyboje (terasos, tvoros, pavėsinės), tiek komerciniuose projektuose (moduliniai namai, konteinerių aikštelės, pramoniniai statiniai). Pagrindinė priežastis – greitis, lankstumas ir kaina, kuri dažnai yra 30–50 % mažesnė nei betono pamatų.

Kokia technika naudojama?

Polių montavimui naudojamos dvi pagrindinės įrangos rūšys:

Hidraulinis suktuvas

Profesionaliausia ir greičiausia priemonė. Hidraulinis suktuvas tvirtinamas prie mini ekskavatoriaus ar traktoriaus hidraulikos sistemos. Jis sukuria iki kelių tonų sukimo momentą, todėl poliai įsukomi greitai ir tiksliai net ir tankiame grunto sluoksnyje. Vienas polis įsukamas per 3–7 minutes. Tinka visiems polių tipams ir dideliems projektams.

Elektrinis suktuvas

Kompaktiškas prietaisas, kurį galima naudoti rankiniu būdu arba su nedideliu palaikymo stovu. Tinka mažesnio skersmens poliams (iki 76 mm) ir vietovėms, kur sunkioji technika nepasiekiama – siauriems kiemuose, terasose prie pastatų, šlaituose. Mūsų įranga sukimui iki 140 cm gylio – idealus sprendimas standartinėms terasoms ir tvoroms.

Kokie poliai naudojami ir kokios jų specifikacijos?

Montavimui tinkamų polių pasirinkimas priklauso nuo konstrukcijos tipo ir grunto. Lietuvos rinkoje vyrauja du tipai:

Visi poliai pagaminti iš karštai voleliuoto plieno ir padengti apsaugine danga nuo korozijos. Rekomenduojamas minimalus ilgis Lietuvos sąlygomis – 1000 mm, nes norminis įšalo gylis siekia 80–120 cm.

Kaip vyksta montavimo procesas?

1. 1
   Vietos įvertinimas ir planavimas.

   Nustatoma grunto sudėtis, apskaičiuojamas polių kiekis ir išdėstymas pagal konstrukcijos planą. Paprastai poliai dedami kas 1,5–2 m išilgai laikančių sijų.

2. 2
   Pozicijų žymėjimas.

   Pagal planą žymimos tikslios polių vietos. Svarbu laikytis geometrinio tikslumo – klaidos šiame etape gali sukelti sijų nesutapimą vėliau.

3. 3
   Polių įsukimas.

   Suktuvu polis lėtai ir tiksliai įsukamas vertikaliai į žemę. Kontroliuojamas kampas ir gylis – svarbu, kad polis įeitų tiksliai vertikaliai (±2° nuokrypis priimtinas).

4. 4
   Aukščio niveliacijos.

   Visi poliai nupjaustomi vienodu aukščiu naudojant lazerinį nivelyrą. Tai užtikrina, kad sijų plokštuma bus lygi ir konstrukcija nestovės kreivai.

5. 5
   Patikrinimas ir perdavimas.

   Patikrinama kiekvieno polio padėtis, gylis ir vertikalumas. Klientas gauna montavimo aktą su kiekvieno polio koordinatėmis ir gyliu.

Kiek laiko užtrunka montavimas?

Montavimo trukmė priklauso nuo polių kiekio ir grunto:

• Maža terasa (6–8 poliai) – apie 2–3 val.
• Vidutinė terasa (12–16 polių) – apie 4–6 val., viena diena.
• Didelis projektas (20–30 polių) – 1–2 darbo dienos.
• Konteinerio pamatas (6–12 polių) – 3–5 val.

Palyginkite su betono pamatais, kur betonavimas, džiūvimas ir formos šalinimas užtrunka 5–14 dienų. Sraigtiniai poliai – tai pamatas, paruoštas tą pačią dieną.

Montavimo kaina Lietuvoje

Montavimo kaina priklauso nuo polio ilgio:

• Poliai iki 1000 mm – nuo 11 €/vnt.
• Poliai 1000–1400 mm – nuo 13 €/vnt.
• Poliai 1400–3000 mm – nuo 17 €/vnt.

Pavyzdžiui, standartinei 20 m² terasos pamatams (apie 12 polių, ilgis 1000 mm) montavimas kainuotų apie 156 €. Poliai – atskirai pagal pasirinkimą. Visas projektas su medžiagomis – paprastai 400–800 €, priklausomai nuo terasos dydžio ir polių ilgio.

Kokios rizikos ir kaip jų išvengti?

• Akmenys ar šiukšlės grunte – netikėtas atsitrenkimas į akmenį gali sulenkti polį arba jis nesiekia norimo gylio. Sprendimas: prieš montavimą atlikti grunto tyrimą, o montavimo metu naudoti momentinį kontrolės įrenginį.
• Požeminiai vamzdžiai ar kabeliai – privaloma patikrinti požeminių komunikacijų žemėlapius ir, jei reikia, iškviesti specialistus žymėjimui. Lietuvoje šią informaciją suteikia „Žemė kabelių" sistema.
• Labai minkštas ar durpinis gruntas – standartinio ilgio poliai gali nepasiekti stabilaus grunto sluoksnio. Tokiais atvejais rekomenduojami ilgesni poliai (1400–3000 mm) arba specialūs platesnio skersmens modeliai.
• Polių nuokrypis nuo vertikalės – netiksliai įsuktas polis gali sukelti konstrukcijos kreivumą. Profesionalus montavimas su nuolat kontroliuojamu gulsčiuku išsprendžia šią problemą.
• Rūdijimas ilgalaikėje perspektyvoje – pigūs negalvanizuoti poliai drėgnoje dirvoje gali surūdyti per 10–15 metų. Rekomenduojame tik galvanizuotus arba dažytus polius.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)